2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Palm Sunday (Verbų sekmadienis)


God's love creates magic - true divine magic beyond expectations, beyond limits




Palm Sunday is a Christian moveable feast that falls on the Sunday before Easter. The feast commemorates Jesus' triumphal entry into Jerusalem, an event mentioned in all four canonical Gospels...

Today we commemorate Christ's entry into Jerusalem for the completion of the Paschal Mystery. In the old calendar before Vatican II, the Church celebrated Passion Sunday two Sundays before Easter, and then Palm Sunday was the beginning of Holy Week. The Church has combined the two to reinforce the solemnity of Holy Week....


Today, this "Second Sunday of the Passion," is the memorial of Christ's "triumphant," but misunderstood, entry into Jerusalem, the day that begins Holy Week. This entry into Jerusalem is seen as the prophetic fulfillment of Zacharias 9:9-10 :

“Rejoice greatly, O daughter of Sion, shout for joy, O daughter of Jerusalem: BEHOLD THY KING will come to thee, the just and saviour: he is poor, and riding upon an ass, and upon a colt the foal of an ass. And I will destroy the chariot out of Ephraim, and the horse out of Jerusalem, and the bow for war shall be broken: and he shall speak peace to the Gentiles, and his power shall be from sea to sea, and from the rivers even to the end of the earth.“


Palm Sunday summons us to accept both the rule and the kingdom of God as the goal and content of our Christian life. We draw our identity from Christ and His kingdom. The kingdom is Christ - His indescribable power, boundless mercy and incomprehensible abundance given freely to man. The kingdom does not lie at some point or place in the distant future. In the words of the Scripture, the kingdom of God is not only at hand (Matthew 3:2; 4:17), it is within us (Luke 17:21). The kingdom is a present reality as well as a future realization (Matthew 6:10). Theophan the Recluse wrote the following words about the inward rule of Christ the King:

“The Kingdom of God is within us when God reigns in us, when the soul in its depths confesses God as its Master, and is obedient to Him in all its powers. Then God acts within it as master ‘both to will and to do of his good pleasure’ (Philippians 2:13). This reign begins as soon as we resolve to serve God in our Lord Jesus Christ, by the grace of the Holy Spirit. Then the Christian hands over to God his consciousness and freedom, which comprises the essential substance of our human life, and God accepts the sacrifice; and in this way the alliance of man with God and God with man is achieved, and the covenant with God, which was severed by the Fall and continues to be severed by our willful sins, is re-established.”


Palm Sunday summons us to behold our king - the Suffering Servant. We cannot understand Jesus' kingship apart from the Passion. Filled with infinite love for the Father and the Holy Spirit, and for creation, in His inexpressible humility Jesus accepted the infinite abasement of the Cross. He bore our griefs and carried our sorrows; He was wounded for our transgressions and made Himself an offering for sin (Isaiah 53). His glorification, which was accomplished by the resurrection and the ascension, was achieved through the Cross...




  


Verbų sekmadienis yra krikščioniška kilnojama šventė, kuri yra sekmadienį prieš Velykas.. . Šventė pažymi Jėzaus triumfinį įėjimą į Jeruzalę, - šis atvejis yra paminėtas visose keturiose kanoninėse Evangelijose...

Verbos – puokštės, kuriamos iš augalų šakelių, gėlių ir kt., katalikų per Verbų sekmadienį (pažymint Kristaus įžengimo į Jeruzalę dieną) šventinamos bažnyčioje. Jos esą saugančios nuo ligų, perkūnijos ir kitų nelaimių. Lietuvių kalba verbos pirmą kartą minimos 1573 m. liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys. Lietuvoje verbos dažniausiai daromos iš kadagio ar blindės šakelių...




SAINT JOHN CLIMACUS

   "For I am convinced that neither death, nor life, nor angels, nor principalities, nor things present, nor things to come, nor powers,nor height, nor depth, nor any other created thing, will be able to separate us from the love of God, which is in Christ Jesus our Lord."  Romans 8:38-39, Bible 



 (450x30, 5Kb)   
   SAINT JOHN CLIMACUS - Confessor, abbot, born Syria   (525; died on Mount Sinai, 605)… . The name Climacus was given to him from the title of his book "The Ladder (Climax) of Paradise," but he is also known as Scholasticus, or the Sinaita. He lived for many years as a solitary at the foot of Mount Sinai, and in 600 acceded to the request of the monks on Sinai to rule them as abbot, resigning this charge after four years. Emblem: a ladder. Feast, 30 March… 
     


 Although his education and learning fitted him to live in an intellectual environment, he chose, while still young, to abandon the world for a life of solitude. The region of Mount Sanai was then celebrated for the holiness of the monks who inhabited it; he betook himself thither and trained himself to the practice of the Christian virtues under the direction of a monk named Martyrius. After the death of Martyrius John, wishing to practise greater mortifications, withdrew to a hermitage at the foot of the mountain. In this isolation he lived for some twenty years, constantly studying the lives of the saints and thus becoming one of the most learned doctors of the Church…

In 600, when he was about seventy-five years of age, the monks of Sinai persuaded him to put himself at their head. He acquitted himself of his functions as abbot with the greatest wisdom, and his reputation spread so far that Pope Saint Gregory the Great wrote to recommend himself to his prayers, and sent him a sum of money for the hospital of Sinai, in which the pilgrims were wont to lodge. Four years later he resigned his charge and returned to his hermitage to prepare for death….
     The Desert Fathers: Monks and Monasteries of the Egyptian Desert...

  

  The Ladder of Divine Ascent Monastery of St Catherine Sinai ...

 

Of John's literary output we know only  Ladder of Divine Ascent, composed at the request of John, Abbot of Raithu, a monastery situated on the shores of the Red Sea, and a shorter work To the Pastor...



  SAINT JOHN CLIMACUS accumulated spiritual and ascetic traditions of Egyptian monasteries. He is the author of "The Ladder" (options - Ladder of Paradise, Tablet of the spiritual). The book is written in the middle of the VI century, at the request of John, abbot of the monastery : "We teach the ignorant that you saw in bogovidenii, like the ancient Moses, and on the same hill, and laid it in the book, as bogopisannyh tables, for the edification new Israel "... Here's a guide to moral self-improvement. The image of the "Ladder" is borrowed from the Bible, which describes the vision of Jacob's ladder on which angels ascend (Genesis 28: 12). .. The writing belongs to the category of ascetic literature...



  John also wrote the book "To the shepherd," the responsibilities of pastors…




    Landscape with the Dream of Jacob



  "He had a dream, and behold, a ladder was set on the earth with its top reaching to heaven ; and behold, the angels of God were ascending and descending on it... And behold, the LORD stood above it and said, "I am the LORD, the God of your father Abraham and the God of Isaac ; the land on which you lie, I will give it to you and to your descendants..."Your descendants will also be like the dust of the earth, and you will spread out to the west and to the east and to the north and to the south ; and in you and in your descendants shall all the families of the earth be blessed... "Behold, I am with you and will keep you wherever you go, and will bring you back to this land ; for I will not leave you until I have done what I have promised you."Then Jacob awoke from his sleep and said, "Surely the LORD is in this place, and I did not know it"..." Genesis 28:12-16, Bible  
    The Holy Fathers and the saints have had a lot to say about vainglory.  St. John Climacus, Orthodox monk, ascetic and abbot of St. Catherine’s Monastery at Mt. Sinai, wrote a book that to this day remains one of the most widely read works on the spiritual life and the taming of the passions.  The Ladder of Divine Ascent was originally written for monastics, but has become hugely popular with the laity – those in the world who are trying to live a fully realized, God-pleasing faith.   St. John uses the image of climbing the rungs or steps of a ladder as an upward – heavenward- movement in one’s spiritual life…


 


 (450x30, 5Kb)


God is love - bringing you a gift of love

     Šv. Jonas Climacus

    "Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje."  Romiečiams 8,38-39, Biblija


Šv. Jonas Climacus - nuodėmklausys, abatas, gimęs Sirijoje (525 - 605)…  Vardas Climacus jam buvo duotas pagal jo knygos pavadinimą "Rojaus Kopėčias (Kulminacijos momentas)" bet jis yra taip pat žinomas kaip Scholasticus, ar Sinaita… Šventojo emblema -  kopėčios, šventė -  kovo 30-ąją.

Nors jo išsimokslinimas ir studijos  leido jam gyventi intelektualioje aplinkoje, - tačiau jis išsirinko, tuo metu, kai buvo dar jaunas, vienatvės gyvenimą- vienuolio gyvenimą... Vienatvės gyvenimą jis  gyveno apytiksliai dvidešimt metų, pastoviai studijuodamas gyvenimus šventųjų, -  ir tokiu būdu tapo  vienu iš geriausių bažnyčios dvasinių gydytojų ...


    "Jis sapnavo kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn. ..Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: 'Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims...O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; tavyje ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės! Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs'. ..Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: 'Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!'" Pradžios 28,12-16, Biblija



 (450x30, 5Kb)

2012 m. kovo 10 d., šeštadienis

The Image of God (ABBA)

 “I desire a picture that may be a tangible sign of My Presence…”   ( Messages from God the Father - transferred Mother Eugenia Elisabetta Ravasio) 

  “Look, I put aside my crown and all my glory to take the attitude of the common person” …


After having taken the attitude of a common person, placing his crown and glory at his feet, he took the globe of the world to his heart. Supporting it with his left hand, then he sat down next to me...( Mother Eugenia Elisabetta Ravasio... In her book, Mother Ravasio wrote that she personally saw God the Father and that God the Father sat next to her. On July 1, 1932, in Book 1, part 1, she quoted God the Father and wrote)...
     Mother Ravasio reported a series of messages from God the Father, which were published as "The Father speaks to His children"

   Mother Eugenia E. Ravasio: “The father speaks to his children”
read here:




Mother Eugenia Elisabetta Ravasio (San Gervasio d’Adda, 4 September 1907 – 10 August 1990) was an Italian nun, visionary and mystic, from the Roman Catholic Church… She received only an elementary education. After a few years working in a factory, she entered the Congregation of Our Lady of the Apostles at the age of 20 years. It was here that her great charismatic personality developed, leading to her election as Mother General of the Congregation at the age of only 28…  
     Biography of Mother Eugenia Ravasio
read here:


 
This is the second image of God ...  as proof - that human, "his crown" must be placed on the ground ...only if it finds the relationship with the Supreme ...
 
God also showed how to do, to talk to people ...God cares about Human - a simple Human ... no wealth, no crown ... God himself sat down to a simple Human ...
 
Why this Picture is not visible in places of worship, churches? .. Why not talk about this Picture of God's?..  Why is this scary picture of God's servants on earth?..

Did they find it difficult to take off their crowns before the Human   ???


     Or maybe earthly servants  does not recognize God's  ??? 

       After all, they does not recognize of Jesus, the Son of God:

" Pilate came out again and said to them, "Behold, I am bringing Him out to you so that you may know that I find no guilt in Him."... Jesus then came out, wearing the crown of thorns and the purple robe. Pilate said to them, "Behold, the Man !"...So when the chief priests and the officers saw Him, they cried out saying, "Crucify, crucify !" Pilate said to them, "Take Him yourselves and crucify Him, for I find no guilt in Him.".." John 19:4-6, Bible



 (450x30, 5Kb)


    (65x31, 3Kb) Read here:
  

The Image "Jesus, I trust You"




 (450x30, 5Kb)



              Dievo paveikslas ( ABBA)

“Aš trokštu paveikslo, kuris gali būti apčiuopiamu ženklu Mano Buvimo …” (Žinutė  nuo Dievo Tėvo  - perduota  Motinai  Eugenia Elisabetta Ravasio)

   “... Pažiūrėkite, atidedu Savo karūną ir Savo garbę, kad priimčiau paprasto žmogaus išvaizdą” ...

(Motinos Eugenijos Elisabetos Ravasijo pirmas sąsiuvinis, 1932 liepos 1)...
Dievas Tėvas ( ABBA ) priėmė paprasto žmogaus išvaizdą – sudėjęs karūną ir garbę prie Savo kojų – padėjo Žemės rutulį ant Savo Širdies, palaikydamas ją kaire ranka ...



Motina Eugenija gimė 1907 rugsėjo 4d. ,Italijoje, Bergamo provincijoje, San Gervasio d‘Adda,  valstiečių šeimoje. Mokėsi tik pradinėje mokykloje. Dirbo keletą metų gamykloje. Būdama 20-metė įstojo į Dievo Motinos Apaštalų Seserų Susirinkimą, - čia ir išsivystė jos didi charizmatinė asmenybė. Būdama 25 metų, ji  jau buvo išrinkta Generaline Susirinkimo Motina.
     Per 12 misijinės veiklos metų atidarė apie 70 centrų su ligoninėmis, mokyklomis, bažnyčiomis labiausiai apleistose Afrikos, Azijos ir Europos vietose. Motina Eugenija atrado pirmą vaistą nuo raupų, gaudama jį iš tropinio augalo – šį vaistą vėliau ištyrė ir  pritaikė Pastero Institutas Paryžiuje.
    1939 – 1941 m. Azoptėje (Dramblio Kaulo Krantas) suprojektavo ir statė “Raupsuotųjų miestą“ – didžiulį ligoninių priėmimo centrą – kuris ir dabar yra vienas iš pirmaujančių centrų ne tik Afrikoje, bet ir visame pasaulyje.
     Prancūzija už šį pasiekimą bei visus kitus visuomeninius darbus Dievo Motinos Apaštalų Seserų Susirinkimą – kurio Generalinė vadovė buvo motina Eugenija ( 1935-1947) - apdovanojo aukščiausiu tautiniu apdovanojimu.
     Motina Eugenija išėjo- grįžo pas Tėvą, 1990 rugpjūčio 10 d.
     Svarbiausia ką mums paliko išeidama – tai Atsišaukimą “TĖVAS KALBA SAVO VAIKAMS“.
Dievas Tėvas 1932 liepos 1 d. motinai Eugenijai perdavė Atsišaukimą lotyniškai, jai visiškai nežinoma kalba.
     Jo ekselencija Grenoblio vyskupas Aleksandro Cailot ir iš didžiausių autoritetų sudaryta komisija, atliko kanoninius tyrimus motinos Eugenijos Elisabetos Ravasijo atvejo ir pateikė Bažnyčiai savo liudijimą. Tyrimas truko 10 metų.
   “...Tai išskirtinis atsitikimas, net nenagrinėjant jį supančių stebuklų, man atrodo pilnas kilnumo, pakylėjimo ir antgamtinio vaisingumo... Paprasta vienuolė pakvietė sielas tikram TĖVO kultui, kokio mokė Jėzus ir kokį Bažnyčia  nustatė liturgijoje ..“ ( ištrauka iš Grenoblio vyskupo  Aleksandro Cailot pateiktos tyrimų  Išvados)

    

"DIEVAS TĖVAS KALBA SAVO VAIKAMS"   Motina Eugenija Elisabeta Ravasijo

Skaitykite čia:


  

Tai yra antras atvaizdas Dievo... kaip įrodymas - kad žmogus, "savo  karūną, garbę" turi padėti ant žemės ... tik tada jis ras ryšį su Aukščiausiuoju ...
  
Taip pat Dievas parodė, kaip reikia pasielgti, norint kalbėtis su žmonėmis ...Dievui rūpi Žmogus – paprastas Žmogus ... ne turtai, ne karūnos ... Dievas pats prisėdo prie paprasto Žmogaus ...
 
Kodėl šio paveikslo nesimato Maldos namuose (šventyklose) ?.. Kodėl apie šį Paveikslą nekalba Dievo tarnai ???    Kodėl  šis Paveikslas taip baugina Dievo tarnus žemėje ?..

Nejaugi jiems sunku nusiimti savo karūnas  prieš Žmogų  ???
 
O gal žemiškieji tarnai  nepripažįsta Dievo  ???    Juk jie nepripažino ir Jėzaus, Dievo Sūnaus:  

       "O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: 'Štai išvedu Jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu Jame jokios kaltės'...Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: 'Štai žmogus!' ... Jį pamatę, aukštieji kunigai ir tarnai pradėjo šaukti: 'Nukryžiuok Jį, nukryžiuok!' Pilotas jiems sako: 'Jūs imkite Jį ir nukryžiuokite! Aš nerandu Jame jokios kaltės'..." Jono 19,4-6, Biblija